Šiandien galėjome ir nesusitikti

Žinai, pasakysiu atvirai – šiandien galėjome ir nesusitikti.

Išklerusi kėdė lūžo ir stipriai tėškė mane į žemę. Bet jeigu ji nebūtų lūžusi, manęs šiandien čia nebūtų.

Prisipažinsiu – nenorėjau gyventi.

Praėjo jau beveik trys mėnesiai, bet kiekvieną rytą prabundu su dideliu spaudimu krūtinėje. Lyg būčiau padaręs kažką labai blogo. Lyg būčiau kažką išdavęs.

Toks atviras pokalbis vyko garaže tarp manęs ir žmogaus, kurį pažįstu tik iš matymo. Iki šiol net nebuvome bendravę.

Alkoholio nevartoju jau daug metų. Tačiau turiu labai gerą draugą, kuris man pasakė: „Jeigu kada nors norėsi išgerti – skambink bet kuriuo metu.“

Ne kartą laikiau telefoną rankoje. Bet kiekvieną kartą susilaikiau.

Vis dar lankausi vietoje, kur alkoholis vartojamas. Sėdžiu, kalbuosi su vyrais, diskutuoju, bet pats negeriu. Galbūt būtent tai mane ir sulaiko nuo gėrimo. Išsikalbėjimas. Buvimas tarp žmonių. Paprasčiausias jausmas, kad nesi vienas.

Norėčiau suburti ratą žmonių, kurie šiandien išgyvena išsiskyrimą su antra puse ar žmona. Gal savivaldybė galėtų skirti seną mokyklą ar kitą pastatą, kurį galėtume savo rankomis susitvarkyti ir ten susiburti.

Tas pokalbis giliai įstrigo man į širdį.

Jis iškėlė prisiminimus, kurie lydėdavo kiekvieną vakarą, padėjus galvą ant pagalvės. Ir kiekvieną rytą, vos pramerkus akis po kelių valandų miego, vėl stipriai užspausdavo krūtinę, gerklę ir tarsi paralyžiuodavo visą kūną. Nebelikdavo jėgų niekam.

Lieka tik noras gulėti ir kentėti. Arba bėgti. Bėgti bet kur, kad bent trumpam paleistum tą skausmą, kuris įkalina bejėgystėje ir atima norą gyventi.

Kiek mūsų šiandien tyliai gyvena būtent šiame etape?

Lėtame, skausmingame pasaulyje, apsuptame beprasmiškų minčių, kuriame taip sunku paprašyti pagalbos. O ypač vyrui.

Juk sakoma, kad tai nevyriška.

Kad negalima rodyti savo jausmų.

Kad tave palaikys silpnu.

Bet gal kaip tik didžiausia stiprybė prasideda tada, kai nusiimi „bachūro“ kaukę, atveri širdį ir garsiai pasakai, kaip iš tikrųjų sunku.

Todėl šiandien norime kurti vyrų ratą tiems, kurie išgyvena išsiskyrimą ar netektį.

Ratą be kaukių. Be vaidybos. Be teisimo.

Vietą, kurioje padėsime vienas kitam būti išgirstam, suprastam ir priminsime, kad nė vienas nesame vienas.

Mes tikime, kad kiekvienas žmogus nusipelno gyventi geriau